- skurdeiva
- skurdéiva scom. (1) Rtr, KŽ 1. DŽ, NdŽ kas nuskurdęs, nusigyvenęs, skurdžius: Ką gi tas skurdeiva, nieko neturėdamas, seikės? S.Nėr. Iš skurdéivų ir neišprusėlių tenka dažnai išgirsti labai kilnių dalykų J.Jabl. Būdamas skurdeiva, jis elgiasi lyg grafas K.Kors. 2. užskurdėlis, sunykėlis: Tuo skurdeiva ąžuolu, kur mes sodinom, ponas mane mušė, sau vėzdą iš jo pasidirbęs P.Cvir. Vagos tokios kreivos, sodai ir daržai skurdeivos rš. 3. Vr kieno skurdus vidaus pasaulis, menkystė: Tai dvasios skurdeiva, miesčioniškas tipelis, pats nežinantis, ko jis nori ir kam iš viso gyvena pasaulyje sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.